Vykdant nacionalinį projektą „Alternatyvusis ugdymas“ ir bendrojo ugdymo mokyklose diegiant alternatyviojo ugdymo modelius buvo atlikta Alternatyviojo ugdymo teisinio reglamentavimo analizė. Joje apibendrinami reikalingi teisiniai pokyčiai, siekiant toliau vystyti valstybinėse ir savivaldybių mokyklose produktyviojo mokymosi, tinklinio bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir komunikacinį modelius. Analizė kartu yra ir tolesnio teisinio reglamentavimo pagrindas siekiant mokyklų atsinaujinimo ir dar vienu šaltiniu formuojant alternatyviojo ugdymo strateginius dokumentus.
Institucinio ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi sąlygų kaitos savivaldybėse tyrimas atliktas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (IPUP). Tyrimas turėjo du etapus:
pirmasis tyrimo etapas, 2013 m., kurio tikslas – nustatyti šalies ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi sąlygų kaitą savivaldybėse IPUP projekto įgyvendinimo laikotarpiu ir įvertinti IPUP projekto įtaką ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymosi sąlygų kaitai savivaldybėse.
antrasis tyrimo etapas, 2014 m., kurio tikslas – išanalizuoti esamą ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymosi situaciją ir per 2013–2014 m. įvykusius pokyčius (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymosi prieinamumo, turinio formavimo ir organizavimo įvairovės, kompleksiškai teikiamos pagalbos vaikams ir jų šeimoms užtikrinimo, IPUP projekto metu vykdytų mokymų poveikio ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymosi sklaidai, jo prieinamumui ir vaikų lankomumui).
Produktyviojo mokymosi modelio diegimo Lietuvos mokyklose situacijos analizės tikslas – išanalizuoti Produktyviojo mokymosi modelio diegimo ypatumus ir pateikti įžvalgas apie pokyčius įvairiais lygmenimis mokyklose diegiant produktyvųjį mokymąsi. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Alternatyvusis ugdymas“ ir šalies bendrojo ugdymo mokyklose 2012–2014 m. išbandant produktyvųjį mokymąsi.
I-oji tyrimo dalis, 2013 m. Auksė Petruškevičiūtė, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija;
II-oji tyrimo dalis, 2014 m. Dr. Asta Lapėnienė, Dangira Lukšytė, Vytauto Didžiojo universitetas.
Trečiojo longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo tikslas – nustatyti lyderystės mokymuisi raišką bendrojo ugdymo mokyklose, įvertinant projekto „Lyderių laikas“ veiklų paveikumą. Tyrimo pagrindu buvo parengta ir išleista Jūratės Valuckienės, Sigito Balčiūno, Eglės Katiliūtės, Beritos Simonaitienės ir Brigitos Stanikūnienės monografija „Lyderystė mokymuisi: teorija ir praktika mokyklos kaitai“.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
Antrojo longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo tikslas – nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodiklius (požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą ir daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams ir palyginti juos su ankstesnio tyrimo rezultatais.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
Ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermės tyrimo tikslas – įvertinti ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo turinio programų dermę. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“.
Pirmojo longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo tikslas – nustatyti švietimo lyderystės raiškos rodiklius (požymius), kuriais siekiama tobulinti švietimo sistemą ir daryti įtaką sėkmingiems mokymosi rezultatams. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Lyderių laikas“.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimo tikslas – išanalizuoti švietimo konsultavimo praktikos ypatumus ir konsultavimo veiklos kontekstą Lietuvoje bei konsultavimo praktiką užsienio šalyse. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Lyderių laikas“.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
Atliekant studiją išanalizuotos 12–14 metų mokinių mokymo(si) esminės didaktinės problemos ir jų kilties priežastys bendrojo ugdymo mokykloje, detalizuotos mokinių mokymosi motyvacijos silpnėjimo ir mokyklos nelankymo priežastys mokinių ir mokytojų požiūriu. Studijoje sumodeliuotos gairės didaktinių problemų sprendimui ir pateiktos rekomendacijos galimų alternatyvaus ugdymo eksperimentinių modelių kūrimui bei jų įgyvendinimui. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Alternatyvusis ugdymas“.
Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas tikslas – išanalizuoti ir apibendrinti Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumą lyderystės plėtros galimybių mokykloje aspektu. Tyrimas atliktas vykdant projektą „Lyderių laikas“.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studijos tikslai – atlikti kokybinį egzistuojančių švietimo vadybos magistratūros ir neformalaus profesinio tobulinimosi programų bei konkrečių modulių vertinimą, pateikti rekomendacijos jų tobulinimui bei į lyderystę orientuotos švietimo vadybos magistrantūros kūrimui ir pateikti alternatyvios programos įgyvendinimo galimybių įvertinimą, apimantį turinio, proceso, organizavimo, finansavimo ir kitus aspektus. Studija atlikta vykdant projektą „Lyderių laikas“.
Parengta pagal projekto „Lyderių laikas“ inf.
