ŠAC - Švietimo aprūpinimo centras

ŠAC – šviesti, aprūpinti, padėti Mūsų vertybės: Atsakingumas   Pasitikėjimas   Sąžiningumas   Pagarba   Pagalba

ATSAKINGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Laikomės žodžio
  • Prieš imdamiesi veiksmų, išanalizuojame situaciją, įvertiname pasekmes, nuodugniai ir geranoriškai aptariame su kolegomis, kaip įgyvendinsime veiklas

PASITIKĖJIMAS

mums reiškia veiklos laisvę nevengiant įsipareigojimų, tad mes:

  • Leidžiame vieni kitiems pasirinkti patikėtų užduočių įgyvendinimo būdus
  • Mokomės iš klaidų ir reguliariai tobuliname savo kvalifikaciją

SĄŽININGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Nemeluojame nei sau, nei kitiems
  • Nuomonę grindžiame faktais, ją pateikiame nepažeisdami kito žmogaus jausmų ir nuostatų

PAGARBA

mums reiškia kiekvieno žmogaus kaip asmenybės priėmimą, tad mes:

  • Įsiklausome ir išklausome įvairiausias nuomones ir pasiūlymus be išankstinių sąlygų ar nusiteikimo
  • Neužgauname vieni kitų orumo, konstruktyviai teikiame ir priimame grįžtamąjį ryšį

PAGALBA

mums reiškia drąsą kreiptis pagalbos ir atvirai ją priimti, tad mes:

  • Susidūrę su sunkiai sprendžiama problema, atvirai dalijamės su kolegomis ir bandome ją išspręsti bendrai
  • Pastebėję, kad kolega turi sunkumų, neatidėliodami pasisiūlome padėti juos įveikti sutelktai

„Švietimo naujienos“ – balandžio 25-ąją, antradienį

2017 04 19

„Švietimo naujienos“ nelaužo tradicijų… Balandžio 25-ąją, kaip ir visada, antradienį, naujas „Švietimo naujienų“ numeris pasieks skaitytojų rankas

Šįkart temų spektras – itin platus. Ir vėlgi – nemaža šūsnis tradicijų…

Tradiciškai rašome apie Vaikų knygos dieną, kaip ir kiekviename šių metų numeryje, kviečiame susipažinti su tautiniu kostiumu. Tik šįkart – su Dzūkijos regiono. Pristatome lyderystės projekto trečiąjį etapą, susipažįstame su Metų mokytoja Kristina Česlevičiene ir su stebuklus atliekančia bei kitus to mokančia Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijos inovatyviausia chemijos mokytoja Jane Liutkiene. Taip pat tradiciškai kalbame apie vieną sunkiausių šalies mokyklų problemų – patyčias, apie netradicinius jos sprendimo būdus…

Taigi šios ir dar daug kitų temų ketvirtajame „Švietimo naujienų“ ir „Švietimo panoramos“ numeryje.

Švietimui aktualias žinutes ar kitą skubią informaciją rasite leidinio veidaknygės puslapyje.

Redakcija



Komentarai

Vincentas
2017/05/04 15:12

Autorinio seminaro (mokymų) programa ir moduliai „Šiuolaikinės pamokos architektūra: sėkmingos pamokos planavimas, aktyvių veiklų organizavimas, individualios pasiekimų pažangos matavimas mokytojo praktiko požiūriu“ (6 – 18 val., sudaromi iš pateiktų modulių temų ir ilgalaikių namų darbų arba iš temų be ilgalaikių namų darbų ir t.t. pagal poreikį)
Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas bei Geros mokyklos koncepcija, kuriuos Švietimo ir mokslo ministrė savo įsakymu patvirtino 2015_12_21, o įsigaliojo nuo 2016 metų rugsėjo pirmosios, sukėlė nacionalinį judėjimą už išskirtinį dėmesį pagrindiniam (privalomam) ugdymui… Tad susiimkime ir padarykime proveržį, ieškokime naujų būdų, pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio, dalinkimės patirtimi, kad kiekvieno mokinio pasiekimai bet kokioje srityje gerėtų, tuo pačiu panaikintume tokį didžiulį atotrūkį tarp šalies mokyklų.
Tikiu, kad šiais laikais teorinės žinios yra visiems lengvai prieinamos, bet nėra laiko prisiminti, ką esi skaitęs. Dinamiškoje aplinkoje rezultatą lemia įpročiai ir įgūdžiai, todėl visi mano mokymai yra maksimaliai orientuoti į pedagoginės patirties sklaidą, praktinių įgūdžių lavinimą. Kaip lektorius (mokymų autorius ir treneris) stengiuosi, kad seminarai – mokymai būtų nenuobodūs, jausmingi, nebūtų sausos teorijos. Seminarai apie pamoką – tai gyvi klausimai, diskusijos, mąstymas. Svarbu išdiskutuoti, išsikalbėti apie vadovavimą kiekvieno vaiko mokymuisi, jo asmeninės pažangos ir pasiekimų gerinimą, pažangą skatinantį grįžtamąjį ryšį (vertinimą kaip ugdymas) bei pamokos įsivertinimą (refleksiją).
Šiuolaikinis mokymas grindžiamas mokytojų ir mokinių dialogu bei pasiektų susitarimų atnaujinimu. Svarbiausia, kad kiekvienas mokinys bręstų kaip asmenybė pagal savo poreikius ir išgales, įgytų bendrąsias ir dalykines kompetencijas, būtų pasirengęs gyvenimui ir darbui šiuolaikinėje visuomenėje. Norint išugdyti šias kompetencijas būtina mokinius įtraukti į aktyvų mokymąsi.. ŠMM dokumentai kreipia mokytojus tobulinti savo gebėjimus ugdyti mokinių kompetencijas. Naujajame programų apraše iškelti ugdymo tikslai ir laukiami rezultatai. Mokinių bendrosios ir esminės dalykinės kompetencijos reikalauja keisti ugdymo praktiką pamokoje, nes nepakanka išaiškinti dalyko turinį ir patikrinti, kaip mokiniai įsiminė.
UT parinkimo ir pritaikymo mokiniams sėkmė priklauso nuo mokytojo, jo pasirengimo suplanuoti pamoką. Tam tikslui mes analizuosime vertintojų naudojamus vertinimo kriterijus bei kokybės rodiklius pamokai, akcentuosime svarbiausius geros pamokos etapus. Analizuosime ir vertinsime pamokas, jų planus, aptarsime vertinimo panaudojimą mokymui ir mokymuisi. Analizuosime, kas pasisekė ir ką reikia keisti. Į gyvenimą ir mokinius pažvelkime su ypatinga šiluma bei gera nuotaika (humoru).
Autorinio seminaro (mokymų) programa ir moduliai „Šiuolaikinės pamokos architektūra: sėkmingos pamokos planavimas, aktyvių veiklų organizavimas, individualios pasiekimų pažangos matavimas mokytojo praktiko požiūriu“ (6 – 18 val., sudaromi iš pateiktų modulių temų ir ilgalaikių namų darbų arba iš temų be ilgalaikių namų darbų ir t.t. pagal poreikį)
MOKYMŲ AUTORIUS IR TRENERIS: VINCAS TAMAŠAUSKAS, Šiaulių Didždvario gimnazijos mokytojas ekspertas, švietimo konsultantas (mokytojų praktinės veiklos vertintojas), vincas.tamasauskass@gmail.com 8687 81198
Moduliai:
1 tema. „Individualios mokinių pasiekimų pažangos matavimas, pokyčių fiksavimas ir rezultatų analizavimas bei panaudojimas mokinių pasiekimams gerinti „
– mokyklos pamokos kultūra – aktyvios pamokos planavimas ir organizavimas;
– mokinių mokymosi mokytis kompetencijos ugdymas, parenkamą ugdymo turinį pritaikant skirtingų gebėjimų ir poreikių mokiniams, siekiantiems aukštesnių išmokimo rezultatų;
– pamokos mokymosi uždavinio, refleksijos ir veiklos teorijos bei praktikos integracija;
– lūkesčių, asmeninės pasiekimų pažangos stebėjimo, fiksavimo, analizavimo, panaudojimo ir informavimo sistema;
– mokytojo – atsakingo mokinių mokymosi vadybininko ir žinojimo eksperto veikla ugdant ir vertinant mokinių socialines kompetencijas (kaip mokiniui įgyti bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą).

2 tema. „Mokytojo praktiko patarimai: šiuolaikinės pamokos kokybės valdymo ir pasiekimų pokyčio matavimo teorijos bei praktikos integracija, siekiant ugdymo kokybės“
– pamokos, orientuotos į pagalbą mokiniui, planavimo ir organizavimo patirtis;
– mokinių išmokimo stebėjimo bei pasiekimų vertinimo metodų taikymo pamokose praktika ir teorijos dermė;
– vertinimo užduočių rengimo individualizuojant (personalizuojant), diferencijuojant, mokinių ugdymą, pavyzdžiai;
– mokinių pažangos ir pasiekimų pokyčio vertinimo rezultatų panaudojimas, siekiant geresnių mokymo (si) rezultatų;
– aktyvių veiklų (mokymo(si) metodų), mokinių įsivertinimo ir įsivertinimo būdų, padedančių tobulinti mokinių pažangą, taikymas;
– mokinių socialinių kompetencijų ugdymo ir vertinimo modelis mokykloje (SKU ir KVP).
3 tema. „Mokytojo vaidmuo šiuolaikinėje pamokoje: aktyvių veiklų organizavimo, nuolatinio pažangą skatinančio grįžtamojo ryšio ir įsivertinimo (refleksijos) naudojimo praktika“
– pamoka – svarbiausias mokyklos veiklos kokybės rodiklis;
– mokytojo vadovavimas mokinių mokymosi procesui (gidas, palydovas);
– klasės teigiamas mikroklimatas – pagalbos ir paramos mokiniams mokantis pagrindas;
– aktyvių veiklų / metodų identifikavimo ir taikymo praktika;
– struktūros, metodų ir vertinimo pokyčiai sėkmingos pamokos vadyboje;
– klasės dienyno pildymo praktika (pamokos turinys, namų darbai);
– kaip keičiasi mano pamokos vadyba: šiuolaikinės pamokos modeliavimas praktikoje;
– mokymosi poreikių nustatymas ir ugdymo diferencijavimas: kelias gabaus mokinio link.
4 tema. „Šiuolaikinės pamokos architektūra: sėkmingos pamokos planavimas, individualios pasiekimų pažangos matavimas mokytojo praktiko požiūriu“
– mokyklos pamokos kultūra – aktyvios pamokos planavimas ir organizavimas; aktyvių veiklų/metodų identifikavimo ir taikymo praktika;
– pamokos, orientuotos į pagalbą mokiniui, planavimo ir organizavimo patirtis; mokymosi poreikių nustatymas ir ugdymo turinio individualizavimas bei diferencijavimas pamokose;
– pamokos mokymosi uždavinio, refleksijos ir veiklos teorijos bei praktikos integracija;
– lūkesčių, asmeninės pasiekimų pažangos stebėjimo, fiksavimo, analizavimo, panaudojimo ir informavimo sistema;

Seminarų medžiaga:
1. V.Tamašauskas „Pamokos virsmas (mokytojo praktiko patarimai)“.
2. V.Tamašauskas “Pamokos tobulinimo fragmentai: nuo žinių link kompetencijų“.
3. K.Grinkevičius, R.Noreika „Pamokos planavimas ir organizavimas“.
4. O.Visockienė, A.Puskunigienė „Šiuolaikiniai mokymo/si metodai“.
5. M.Miškinienė, D.Dapkus „Aktyvaus mokymo metodai mokant gamtos mokslų ir matematikos“.
6. A.Gudienė, R.Toleikienė, R.Alminienė, R.Bikulčienė „Praktinės CLIL taikymo galimybės“.
7. V.Tamašauskas „Vertink ir įsivertink“.
8. V.Tamašauskas „Pamokos virsmas: pamokos kokybės valdymas ir pasiekimų pokyčio matavimas“.
9. V.Tamašauskas “Pamokos tobulinimo patirtis: rasti – suprasti – pritaikyti “.
10. P.Pečiuliauskienė „Studento pedagoginės praktikos vadovas pamokoje“.
11. Puslapiai internete http://www.sac.smm.lt, http://www.upc.smm.lt, http://www.vaizdopamokos.lt, http://www.mkp.emokykla.lt/imo/lt, http://www.portalas.emokykla.lt, https://sodas.ugdome.lt/, http://www.dg.su.lt.

Komentuokite naujieną





 

Švietimo naujienos

Mokymosi išteklių medžiaga

Mokymosi išteklių video medžiaga

Vadovėlių duomenų bazė

Vadovėlių duomenų bazė

Lietuvos pirmoko pasas

projektas