ŠAC - Švietimo aprūpinimo centras

Mūsų vertybės: Atsakingumas   Pasitikėjimas   Sąžiningumas   Pagarba   Pagalba

ATSAKINGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Laikomės žodžio
  • Prieš imdamiesi veiksmų, išanalizuojame situaciją, įvertiname pasekmes, nuodugniai ir geranoriškai aptariame su kolegomis, kaip įgyvendinsime veiklas

PASITIKĖJIMAS

mums reiškia veiklos laisvę nevengiant įsipareigojimų, tad mes:

  • Leidžiame vieni kitiems pasirinkti patikėtų užduočių įgyvendinimo būdus
  • Mokomės iš klaidų ir reguliariai tobuliname savo kvalifikaciją

SĄŽININGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Nemeluojame nei sau, nei kitiems
  • Nuomonę grindžiame faktais, ją pateikiame nepažeisdami kito žmogaus jausmų ir nuostatų

PAGARBA

mums reiškia kiekvieno žmogaus kaip asmenybės priėmimą, tad mes:

  • Įsiklausome ir išklausome įvairiausias nuomones ir pasiūlymus be išankstinių sąlygų ar nusiteikimo
  • Neužgauname vieni kitų orumo, konstruktyviai teikiame ir priimame grįžtamąjį ryšį

PAGALBA

mums reiškia drąsą kreiptis pagalbos ir atvirai ją priimti, tad mes:

  • Susidūrę su sunkiai sprendžiama problema, atvirai dalijamės su kolegomis ir bandome ją išspręsti bendrai
  • Pastebėję, kad kolega turi sunkumų, neatidėliodami pasisiūlome padėti juos įveikti sutelktai

Respublikinė konferencija „Valstybės atkūrimo šimtmetis iš šiandienos perspektyvos“

2017 10 25

Lietuvos Respublikos Seimas 2018-uosius metus paskelbė valstybės atkūrimo 100-mečio metais. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, tik prasidėjus mokslo metams, nutarė šia proga organizuoti respublikinę konferenciją, į kurią atvyko garsūs lektoriai, mokytojai bei svečiai ne tik iš Mažeikių, bet ir iš visos Lietuvos. Renginį pradėjo gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, kuri pasveikino visus dalyvius ir palinkėjo konstruktyvaus darbo bei malonaus bendravimo.

Eugenijus Jovaiša sukėlė diskusiją bei supažindino su aisčiais

Pirmasis pranešėjas, LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, nagrinėjo dvi temas. Viena jų – „Švietimo strategija ir politika“ sukėlė mokytojų diskusiją. Pirmiausia akademikas papasakojo apie tai, kaip ateityje turėtų keistis mokytojų darbo užmokestis, kokios ugdymo perspektyvos, kokie pokyčiai laukia švietimo sistemos. E. Jovaiša pristatė ir kitą temą „Aisčiai baltų kalbų kontekste“. Klausytojai buvo supažindinti su baltų gentimis; žemėlapyje demonstruotos teritorijos, kur tos gentys gyveno

Aurelijus Gieda sudomino pasakojimu apie netolimą Lietuvos praeitį

Antrasis pranešėjas – VU Istorijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Aurelijus Gieda. Jo pranešimo tema „Kuo mums svarbūs du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiai“. A. Gieda palygino du prieškario Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečius su dabartinės Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu. Pranešimas buvo informatyvus ir suteikė žinių apie Lietuvos laisvę ir valstybės vystymąsi.

Roma Bončkutė pasakojo apie tai, kaip lenkų bajorai susiję su lietuvių kalba

KU Humanitarinio fakulteto Literatūros katedros vedėja Roma Bončkutė skaitė pranešimą, kurio tema „Broliai Biržiškos ir lietuvių kalba“. Buvo įdomu sužinoti, kaip lenkų bajorai, nepaklusę savo tėvams, lenkams, mokėsi lietuvių kalbos bei save vadino žemaičiais. Du broliai Biržiškos – Vaclovas ir Viktoras – per visuotinį Rusijos imperijos gyventojų surašymą šalia savo vardų parašė esą žemaičiai.  Ir nesvarbu, jog bajorai, kurie kalbėjo lietuviškai, nors tais laikais ir buvo vadinami mužikais, jie pasisakė už lietuvybę ir buvo tikri Lietuvos patriotai.

 Naglis Kardelis ieškojo atsakymo į klausimą, ar lietuvių širdyse yra atkurta Lietuva

Į konferenciją iš Vilniaus universiteto atvyko ir Naglis Kardelis, Filosofijos istorijos ir logikos katedros docentas, kuris supažindino klausytojus su „Lietuvą saugančia ir kuriančia atmintimi“. Šis pranešėjas kėlė klausimą: „Ar Lietuva atkurta mano širdyje? Ar ją aš pats esu savo širdyje atkūręs?“ N. Kardelis apžvelgė Lietuvos praeitį, aptarė, kaip ji susijusi su atkurtos Lietuvos šimtmečiu, analizavo, ar lietuviai prisimena valstybės  istoriją. Pranešėjas akcentavo, jog pasakojimai apie Lietuvą, jos istoriją turi būti perduodami iš kartos į kartą.

Algirdas Vilkas svečius ir Mažeikių miesto gyventojus supažindino su Merkelio Račkausko gimnazijos istorija

Mūsų gimnazijos biologijos mokytojas ekspertas Algirdas Vilkas pasakojo, kaip atsirado ši ugdymo įstaiga, kaip ji vystėsi, augo, kokios tradicijos joje gyvavo, kokia tvarka egzistavo (uniformos, užsiėmimų įvairovė, bendrieji reikalavimai). Džiugu, jog ir šiandien gimnazija laikosi prieškario ir tarpukario metais atsiradusių vertybių.

Stendinis pranešimas: „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje. Vladas Burba – chirurgijos pradininkas Mažeikiuose

Dar neprasidėjus konferencijai, visų, besirenkančių į aktų salę, dėmesį patraukė ant sienų kabantys stendai. Tai Mažeikių muziejaus atvežta ekspozicija. Muziejaus darbuotoja Živilė Ruikienė supažindino su parodos tema „Praeities šviesuoliai Lietuvos užkaboryje. Vladas Burba – chirurgijos pradininkas Mažeikiuose“. Ant sienų kabėjo įrėmintos nuotraukos, laikraščių iškarpos, aprašymai su  išryškintomis pavardėmis: Vaičkus, Ličkūnas, Burba, Motuzas, Pūnis. Šios pavardės sakė tik viena – tai Mažeikių krašto žymūs žmonės. Živilė Ruikienė kiekvieną asmenybę pristatė atskirai.

Kraštiečio Juozo Vaičkaus gyvenimo ir teatro tematika gimnazisto pranešime

Aš, Ovidijus Videika, skaičiau pranešimą, kurio tema „Režisieriaus Juozo Vaičkaus pakylėti“. Pasakojau apie mūsų kraštietį J. Vaičkų – režisierių, aktorių, tituluojamą Lietuvos dramos teatro tėvu, apie šio žymaus žmogaus gyvenimą, sąsajas su teatru, apie tai, kaip jis mokė kitus aktorystės meno, o svarbiausia – kaip įkūrė „Skrajojamąjį“ teatrą.

Gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė apie tautinį naratyvą

Laima Skabickienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė, kalbėjo tema „Tautinis naratyvas lietuvių kalbos ir literatūros pamokose“. Pranešėja supažindino su naratyvo sąvoka, kuri reiškia pasakojimą. Įsiminė mokytojos pasakojimas apie šių metų pirmų klasių mokinius, kurie paklausti, kas tokie esantys, atsakė: „mes esame žemaičiai“. Tai rodo, jog, jei ne naratyvas ir tėvai, kurie perteikia vaikams šeimos tradicijas, šiandien paaugliai, ko gero, neteigtų, jog yra žemaičiai. Tokių istorijų apie gimnazistus buvo ne viena ir ne dvi.

Konferencija pavykusi ir sėkminga

Mažeikių r. Švietimo skyriaus vedėjas Apolinaras Stonkus pasidžiaugė, jog konferencija buvo įdomi, naudinga, informatyvi. Renginį apibendrino LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas. Jis pabrėžė, kad ši konferencija buvo pokalbis apie Lietuvą, jos žmones, autoritetus, lietuvių kalbą ir literatūrą, istoriją.. Švietimo ir mokslo ministerijos regioninės politikos analizės skyriaus vyresnioji specialistė Regina Pocienė palinkėjo meilės artimam, greta esančiam. Konferencijos darbą baigė gimnazijos direktorė Asta Žukauskienė, padėkodama visiems dalyviams ir pasakydama tokius žodžius: „Jeigu mes saulę turėsim savo širdyse, jeigu nešime pozityvą, aplinkui bus visiems daug šviesiau.“

Ovidijus VIDEIKA
4f kl. mokinys



Komentuokite naujieną





 

Mokymosi išteklių medžiaga

Mokymosi išteklių video medžiaga

Vadovėlių duomenų bazė

Vadovėlių duomenų bazė

Lietuvos pirmoko pasas

projektas