Konkurso prizas – kelionė traukiniu į Vilnių

Nors už lango švietė šilta pavasario saulutė, priešmokyklinės ugdymo grupės „Drugeliai“ ir ikimokyklinės grupės „Bitutės“ vyresnieji vaikai su džiaugsmu „išpakavo“ didžiųjų metų švenčių dovaną, laimėtą konkurse „Kalėdos atkeliauja traukiniais“. Vaikai be galo džiaugėsi organizatorių AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtu pagrindiniu prizu – kelione traukiniu į Vilnių ir edukacine programa Geležinkelių muziejuje.

Sutartą dieną išsiruošėme į kelionę. Važiuodami traukiniu, turėjome progą stebėti nuolat besikeičiančius vaizdus: pro akis skriejo kalvotos vietovės, nuo kurių atsiverdavo širdžiai mieli vaizdai – tolumoje išnirdavo stūksantys gyvenamųjų namų pastatai, akį patraukdavo nusidriekę didžiuliai žaliuojančių miškų plotai, derlingos pievos… Visų žvilgsnius traukė kerinti laukų žaluma, nusidriekę geltonuojantys žydinčių rapsų plotai, balti pienių debesėliai.

Atvykę į Vilnių, apžiūrėjome geležinkelio stotyje stovinčius traukinius, persipynusius ir į skirtingas puses besidriekiančius bėgius, kuriais skrieja traukiniai. Patraukėme į Geležinkelio muziejų, kurį pažinti iš arčiau galėjome žaisdami muzikinį žaidimą „Traukinys“. Muziejaus salėse susidomėję klausėmės gido pasakojimų, pamatėme autentiškų eksponatų ir modelių. Maketų salėse apžiūrėjome žaismingai riedančius mažus traukinukus, kurie suteikė vaikams daug džiaugsmo. Skambant linksmai dainelei „Tu tu tu, tu tu tu – mes važiuojam traukiniu!“, vaikai keliavo po muziejų, susipažino su Lietuvos geležinkelio istorija ir dabartimi. Linksmajame kambaryje vartė knygeles, piešė traukinukus, žiūrėjo animacinį filmuką, aplankė muziejaus ekspoziciją.

Kitą dieną, nekantraudami pasidalinti savo įspūdžiais apie unikalią kelionę, ugdytiniai išreiškė savo mintis piešiniuose. Piešdami vaikai išsakė savo įspūdžius:

Marius: „Traukiniu važiavau pirmą kartą – kelionė man labai patiko. Muziejuje patiko traukiniai, kurie buvo už stiklo.“

Silvestras: „Man patiko, kad visi buvo linksmi. Labai patiko teta, su kuria susipažinau traukinyje. Jos vardas Fijona. Aš su ja kalbėjau angliškai – išmokau gyvendamas Airijoje. Patiko važiuoti elektriniu traukiniu. O muziejuje patiko dainuoti dainelę „Tu, tu, tu, mes važiuojam traukiniu“.

Viktorija: „Man labai patiko traukiniai ir garvežiai, kokie dideli buvo traukinio ratai!…. Kai važiavome į Vilnių, buvo linksma, sėdėjau su Simute. Žiūrėjau pro langą. Mačiau, kaip važiavo kiti traukiniai. Muziejuje visi gavome korteles ir „važiavome“ dainuodami. Ir bilietukai patiko, kai juos atspausdinome, matėsi skylutės. Patiko filmukas, sužinojau, ko negalima daryti: pavyzdžiui, eiti per bėgius, kuriai važiuoja traukiniai.“

Ugdytinių piešiniai atspindėjo jų teigiamas emocijas, pasitikėjimą savimi. Surengę piešinių parodą, pastebėjome, kad daugumos vaikų piešiniuose puikavosi „raudonas traukinys“, vežęs juos į sostinę. Nuostabiuose piešiniuose buvo įamžinta nepakartojama kelionė, praplėtusi vaikų akiratį, atnešusi ugdytiniams džiaugsmo akimirkų.

Džiaugiamės, kad išvyka traukiniu į Vilnių ir edukacinė programa muziejuje vaikams paliko neišdildomą įspūdį. Vaikai, pedagogai, tėveliai labai dėkingi AB „Lietuvos geležinkeliai“ už pastebėtą ir įvertintą vaikų kolektyvinį dailės darbelį ir įspūdingą dovaną – kelionę traukiniu į Vilnių.

Štai kokias mintis po kelionės išsakė Silvestro mama:

„Tu! tu! tu! tu! tu! tu!

Skrieja vaikystė traukinuku.

Linkėjimų veža –

Džiaugsmingų! Šiltų! Tu tu tu!“

Tokios linksmos eilės mintyse sukosi po džiaugsmingos kelionės traukiniu į Vilnių, kurios Silvestras labai laukė. Kelionė traukiniu kiekvienam vaikui yra kažkas įspūdingo – nesvarbu, ar keliaujama pirmą kartą, ar ne. Silvestras labai nudžiugo, kai sužinojo, kad su auklėtoja ir darželio draugais važiuos traukiniu į Vilnių ir dar į Geležinkelio muziejų, kur niekad nėra buvęs.

Berniukas nekantriai laukė kelionės, kasdien klausinėjo: ,,Ar jau rytoj?“. Sušilus orams, ilgai laukta diena atėjo. Buvo smagu žiūrėti, koks laimingas vaikas grįžo iš kelionės!

Geležinkelio muziejus paliko neišdildomą įspūdį ir ilgam išliksiančius prisiminimus – sūnelis ilgai čiauškėjo ir visai šeimynai pasakojo, kaip buvo įdomu Geležinkelio muziejuje ir kad dar norėtų kartu su mumis ten nuvažiuoti.“

Tuoj vasara, atostogos… Ateis ruduo ir jau dabar esame tikri, kad dar ne kartą dalyvausime įvairiuose dailės konkursuose, nes tai galimybė išbandyti save ir kartu patirti nuostabų jausmą, kuris apima, kai būni pastebėtas, įvertintas  ar net laimi pagrindinį prizą!

Rasa Simonavičienė
Kėdainių l.-d. „Pasaka“ auklėtoja metodininkė