Drąsučių mokyklos mokiniai keliavo į Anykščius

Pilnutėlis mokinių autobusas ankstų spalio 23 dienos rytą pajudėjo iš Drąsučių mokyklos kiemo į Anykščius. Ši išvyka subūrė net 40 3–10 klasių moksleivių. Už šią mūsų mokiniams dovanotą kelionę esame nuoširdžiai dėkingi Kuršėnų miškų urėdijos urėdui Algimantui Juozui Kundrotui .

Riedame vingiuotais Aukštaitijos keliais. Štai ir Anykščiai. Pirmasis sustojimas prie antrojo pagal dydį Lietuvoje akmens – Puntuko riedulio. Pradinių klasių mokiniai su savo mokytojomis perskaitė stenduose informaciją apie Puntuką. Vaikus sudomino padavimais ir legendomis apipintas akmuo. Geologiniu gamtos paminklu jis paskelbtas 2000 m. Puntuko akmenyje iškalti „Lituanicos“ lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefai bei jų testamento žodžiai lietuvių tautai. Kai kurie mokiniai net nebuvo matę tokio didžiulio akmens. Negalėjome nenusifotografuoti prie galingojo Puntuko.

Antrasis sustojimas – „Iškyla medžių viršūnėmis“, Anykščių Medžių lajų takas. Takas medžių viršūnėmis vingiuoja apie 300 metrų. Kilome nuo žemės iki medžių viršūnių šiek tiek nuo vėjo svyruojančiu lajų taku. Toks Medžių lajų takas vienintelis ne tik Baltijos šalyse, bet ir Rytų Europoje. Takas kyla į 34 metrų aukščio apžvalgos bokštą. Nors ir buvo baugu, bet užkopėme į bokšto viršų, nuo kurio pasigrožėjome apdainuotojo Anykščių šilelio vaizdais, Šventosios upės vingiais. Aukštis ir medžių viršūnių šlamesys, susiliejęs su žmonių balsais, leido kelionės dalyviams pasijusti ypatingais gamtos vaikais, o prieš akis atsivėrę vaizdai pakerėjo visus rudenišku grožiu. Vaikai sakė: „Rudenį gamta nuostabi“…

Trečiasis sustojimas – ant Liudiškių kalvos iškilęs Laimės žiburys. Užkopėme ir laimę kvietėmės prie Laimės žiburio, Jono Biliūno kapavietės. Mokytoja Idilija papasakojo šio paminklo atsiradimo istoriją, mokiniai paminėjo Jono Biliūno skaitytus kūrinius.

O kokia ekskursija be pramogų?… Ketvirtasis sustojimas – vasaros rogučių trasa ant Kalitos kalno. Adrenalino mokiniai įgavo pasivažinėję moderniomis rogučių trasomis, kurios nepaliko nei vieno abejingo. Kai kuriems vaikams teko įveikti ir baimės jausmą sėdant į rogutes, tačiau jau po pirmo nusileidimo jis ištirpo ir teliko mokinių džiugūs veidai. Linksmieji kalneliai pripildė vaikų širdis naujomis ir netikėtomis emocijomis. Tai bene visiems mokiniams labiausiai patikusi ekskursijos dalis.

Nors grįžome šiek tiek pavargę, visų veiduose švytėjo šypsenos ir skambėjo padėkos žodžiai mokytojoms už naujas žinias ir pramogas, bei prašymas pakartoti ekskursiją.

Idilija LABENSKIENĖ
Ekskursijos organizatorė, logopedė