Adventas subūrė Alytaus rajono Miroslavo gimnazijos bendruomenę

Adventas yra laikas, kada žiemos nykumas žada viltį – sugrįžtančią saulę, laikas, kada ramybėje ir gerume krikščioniškas pasaulis laukia užgimstančio kūdikėlio Jėzaus. Šis laikas mums primena, kad žmogaus harmoningai egzistencijai reikalingas ir dvasinis augimas. Būtent tada atsiranda bendravimo poreikis, padedantis kitaip pamatyti, pajusti šalia esantį žmogų.

Noras suburti bendruomenę gražių švenčių išvakarėse buvo viena iš priežasčių rastis įvairaus pobūdžio veikloms Alytaus rajono Miroslavo gimnazijoje. Štai priešmokyklinio ugdymo grupės ugdytiniai, 1-4 klasių mokiniai, pradinių klasių mokytojos, direktorius kiekvieną Advento pirmadienio rytą susitikdavo salėje ir uždegdavo adventiniame vainike po žvakę. Taip vyko adventinio laikotarpio projektas „Kitokie Advento rytai…“. Jo metu mokiniai kūrė ir sekė pasakas pagal Bruno Ferrero tekstus. O svarbiausia – visą adventinį laikotarpį visi darė gerus darbus.

Adventas ištirpo kaip žvakė. Gruodžio 23 dieną Miroslavo gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupės pedagogė bei 1–4 klasių mokytojos Advento baigtį įprasmino renginiu: suorganizuota nepamokinio ugdymo diena „Atvažiuoja Kalėda…“ (mokytojos-organizatorės Asta Dvareckienė ir Angelė Narkunienė, vedėjai – antrokai ir ketvirtokai). Smagu, kad mokinių tėvai, atėję į baigiamąjį projekto susitikimą, buvo ne žiūrovai, o aktyvūs dalyviai, nes atliko ypatingą užduotį: kartu su savo vaikais puošė šeimos kalėdines eglutes. Mokytojoms visada džiugu matyti ugdytinius, kuriančius, dirbančius, pajaučiančius bendrystę kartu su tėveliais.

Nepamokinės dienos popietę „Atvažiuoja Kalėda…“ galima vadinti jautria metų šventės įžanga. Žvakių šviesoje mokiniai visus susirinkusius tėvelius, mokytojus ir svečius trumpam nukėlė į tuometinį Betliejų, leido susitikti su Marija ir Jėzumi. Skambant kalėdinei muzikai, susirinkusieji, laikydami rankose kūčiuką, dalinosi gerumu, širdžių šiluma su savo artimaisiais, draugais.

Prieš išsiskirdami palinkėjome vieni kitiems Kalėdų stebuklų išsipildymo. O gal jis jau įvyko, jei pajutome, supratome, jog didžiausia laimė – tai jausmas, kad esi ne vienas. Ne tik todėl, kad turi tėvelį, mamą, brolį, sesę, mokytoją, bet ir palaiminimą iš aukštybių, dieviškumo daigą savyje.

Tikėtina, kad Miroslavo gimnazijos mokiniai išgyveno nuostabų bendrumo jausmą, tapo jautresni, pastabesni, nes štai ką jie sakė apie Kalėdas: „Kiekvieną kartą, kai gimsta vaikas, yra Kalėdos. Kiekvieną kartą, kai tėvai supranta savo vaiką, yra Kalėdos. Kiekviena kartą, kai suteikiame savo gyvenimui naują prasmę, yra Kalėdos.  Kiekvieną kartą, kai nuoširdžiai bendraujame su kitu žmogumi, yra Kalėdos.“

Asta Dvareckienė, Angelė Narkunienė
Alytaus r. Miroslavo g-jos pradinių klasių mokytojos