ŠAC - Švietimo aprūpinimo centras

Mūsų vertybės: Atsakingumas   Pasitikėjimas   Sąžiningumas   Pagarba   Pagalba

ATSAKINGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Laikomės žodžio
  • Prieš imdamiesi veiksmų, išanalizuojame situaciją, įvertiname pasekmes, nuodugniai ir geranoriškai aptariame su kolegomis, kaip įgyvendinsime veiklas

PASITIKĖJIMAS

mums reiškia veiklos laisvę nevengiant įsipareigojimų, tad mes:

  • Leidžiame vieni kitiems pasirinkti patikėtų užduočių įgyvendinimo būdus
  • Mokomės iš klaidų ir reguliariai tobuliname savo kvalifikaciją

SĄŽININGUMAS

mums reiškia laiku ir kokybiškai atliekamas pareigas, tad mes:

  • Nemeluojame nei sau, nei kitiems
  • Nuomonę grindžiame faktais, ją pateikiame nepažeisdami kito žmogaus jausmų ir nuostatų

PAGARBA

mums reiškia kiekvieno žmogaus kaip asmenybės priėmimą, tad mes:

  • Įsiklausome ir išklausome įvairiausias nuomones ir pasiūlymus be išankstinių sąlygų ar nusiteikimo
  • Neužgauname vieni kitų orumo, konstruktyviai teikiame ir priimame grįžtamąjį ryšį

PAGALBA

mums reiškia drąsą kreiptis pagalbos ir atvirai ją priimti, tad mes:

  • Susidūrę su sunkiai sprendžiama problema, atvirai dalijamės su kolegomis ir bandome ją išspręsti bendrai
  • Pastebėję, kad kolega turi sunkumų, neatidėliodami pasisiūlome padėti juos įveikti sutelktai

Europos paveldo dienos: Šventuoju pajūrio žiedu

2016 09 20

Europos paveldo dienos (EDP) Europos tarybos iniciatyva imtos rengti nuo 1991 metų. Jų tikslas – supažindinti europiečius su savo šalies bei kitų Europos šalių kultūra, istorija, kultūros paveldu. EDP renginius Lietuvoje koordinuoja ir organizuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, taip pat miestų bei rajonų savivaldybės, kultūros įstaigos, kultūros paveldo objektų valdytojai. 2016 m. Europos paveldo dienų tema – „Kultūros paveldas ir bendruomenės“.

Rengiant Europos paveldo dienas Šventojoje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyr. specialistės Kristinos Litvinienės iniciatyva buvo sudaryta Šventosios seniūnijos bendruomenės grupė, vykdžiusi kultūrinės-pažintinės dienos „Šventuoju pajūrio žiedu“ organizavimo darbus. Rugsėjo 16 d. Šventosios pagrindinės mokyklos kieme susirinko apie 120 renginio dalyvių: prie gausaus 1–10 kl. mokinių, mokytojų, mokyklos darbuotojų būrio prisijungė miestelio gyventojai, svečiai. Žygio metu buvo numatyta aplankyti keturias šventas vietas: Šventosios katalikų bažnyčią, senovinę pajūrio bažnyčių vietą prie Žemaičių alkos, atokiai nuo miestelio privačioje sodyboje esančią Stella Maris koplyčią ir Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią. Prieš žygį buvo galima susipažinti su mokykloje eksponuojama Šventosios mokinių bei Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklą lankančių šventojiškių vaikų paroda „Mūsų kultūros paveldo objektai“.

Pirmasis objektas buvo miestelio centrą puošianti moderni katalikiška Švč. Mergelės Marijos – Jūrų Žvaigždės bažnyčia: į ją renginio dalyviai atkeliavo gražia neseniai įrengta kun. A. Valiuškos vardo alėja. Visiems radus vietą patogiuose klauptuose, buvęs Šventosios parapijos klebonas Vidmantas Gricius, bažnyčios statymo darbais rūpinęsis net 26-erius metus, išsamiai papasakojo jos istoriją, supažindino su architektūriniais statinio savitumais, papasakojo apie altorių puošiančią iškilaus menininko Juozo Vosyliaus freską. Klausytojai sužinojo, kad tokio pavadinimo bažnyčia – vienintelė Lietuvoje, kad tai aukščiausias miestelio statinys. Buvo atsakyta į užduodamus klausimus: kodėl altoriaus Marija tamsiaodė, ką reiškia spindinti raudona švieselė, kodėl bažnyčios sienose keturi kryžiai… Pasak klebono, šios bažnyčios statyba įrodė, kad yra labai daug gerų žmonių: kas negalėjo paremti pinigais, parėmė gerais žodžiais. Priminęs, kad bažnyčia dar neturi varpų, vargonų, klebonas pasiguodė išmintinga patarle: ,,Džiaukis tuo, ką turi, o ne verk dėl to, ko neturi“, ir pakvietė pasigėrėti bažnyčios erdvėmis iš aukštų balkonų.

Iš katalikų bažnyčios gausus būrys pajūriu traukė į buvusio senovinio Livonijos laikų miestelio Elijos šventą vietą, kurią dabar žymi ant kopos įrengta Žemaičių alka. Susėdus ant suolelių, akmenų ar žolyno, buvo įdomu klausytis Šventosios archeologo Mikelio Balčiaus pasakojimo apie Elijos bažnyčias, pirmuosius pastorius ir pustrečio metro gylyje po smėliu rastas jų namo liekanas, apie pusiau pagoniškus tų laikų tikėjimo papročius (žmonės aukodavę gintarą bei kitas jūros gėrybes), apie audros jūron nuplukdytą bažnyčią (žvejai dar ilgai regėdavę ją po vandeniu ir, pasak legendos, net girdėdavę skambant varpus); apie audros nuneštą ir Būtingėje numestą kitos bažnytėlės stogą – kaip ženklą naujai bažnyčios vietai…

Į trečiąjį objektą – 1824 m. statytą Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčią – teko keliauti dar apie pusketvirto kilometro, užtat pavargusių žygeivių čia laukė vaišės: ant baltomis staltiesėmis dengtų stalų puikavosi obuoliai, galėjai atsigaivinti šaltais gėrimais ar garuojančia arbata, paskanauti gardžių sausainių. Liuteroniškai kuklioje, santūrios puošybos bažnyčioje skambėjo vargonų muzika, švietė senoviniai sietynai. Su net 440 metų siekiančia šios bažnyčios istorija supažindino parapijos pirmininkas Edvardas Brigmanas. Visus itin sudomino bažnyčios viduryje kabantis mėlynai baltas burinis laivas. Tai skulptoriaus Petro Barono didelio triūso – senovinės laivininkystės studijų – dėka atkurta senovinė relikvija, prie kurios priesaiką duodavo Šventojoje buvusios jūreivystės mokyklos kursantai. Šventoriuje buvo galima susipažinti su dar vienu šio menininko darbu – iš penkialapės rožės (evangelikų simbolio) kylančiu stilizuotu ąžuoliniu kryžiumi, simbolizuojančiu, pasak autoriaus „keturias jau išnykusias kuršių bažnyčias, kurias savo šventoriuje priglaudžia dabartinė“. Svečiai galėjo susipažinti ir su bažnyčios aplinkoje eksponuojamais dailininkų plenero „Šventosios žemės atminties ženklai“ darbais, su įspūdinga dailininkės Audronės Bukauskienės parengtų burių pavidalo stendų „Šventosios giminės“ ekspozicija: čia daug kas rado ne tik pažįstamų pavardžių, bet ir veidų. Visiems pageidaujantiems buvo padovanoti spalvoti bukletai „Būtingės parapijos istorija“, „Būtingės evangelikų liuteronų bažnyčia“.

Šventosios paupiais traukdami link miestelio, žygeiviai rado ir ketvirtąjį objektą – tarp Paupio gatvės medžių slypinčioje gražioje Kaunų sodyboje stovinčią medinę Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės (lot.- Stella Maris) koplyčią. Šis medinis unikalaus grožio statinys dar vadinamas senąja Šventosios katalikų bažnyčia. 1931 m. prelato dr. Jurgio Galdiko ir jo brolio Valentino iniciatyva ir lėšomis ji buvo pastatyta per tris mėnesius. Koplyčios puošmena – dailininko Bronislovo Šaliamoro nutapytas Šv. Marijos altoriaus paveikslas. Varpinės bokštelyje – net 3 varpai. Pasakojama, kad bažnyčios statybą stengėsi kaip galėdami paremti ir per didžiąją 1930 m. audrą jūroje išlikę gyvi Šventosios žvejai. Sodybą paveldėjusios Aldonos Lengvinienės – Kaunaitės žodžiais, bažnytėlė nėra užmiršta: čia kiekvieną rugsėjį aktyviai lankosi Kretingos Pranciškonų gimnazijos auklėtiniai, užsuka skautai.

Kupina įspūdžių netradicinio ugdymo diena Šventosios pagrindinės mokyklos mokiniams buvo tartum keturios neužmirštamos, įspūdžiais turtingos savo krašto pažinimo pamokos. Vaikus itin motyvavo tai, kad drauge su jais keliavo ir būrys suaugusiųjų.

Nijolė Šauklienė
Šventosios pagrindinės mokyklos mokytoja



Komentuokite naujieną





Mokymosi išteklių medžiaga

Mokymosi išteklių video medžiaga

Vadovėlių duomenų bazė

Vadovėlių duomenų bazė

Lietuvos pirmoko pasas

projektas