Mokykla ir šeima – partnerystės keliu


,,Sėkmingo tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo būtinos sąlygos – mokytojų ir tėvų noras bendradarbiauti, nuoseklus, aiškus, abipusis bendravimas ir bendradarbiavimo būdų įvairovė“

Mokykla ir šeima yra tarsi dvi sistemos, kurios dažniausiai veikia atskirai. Vaikui susidūrus su sunkumais mokykloje viena pusė tik kaltina kitą ir problemos neišsprendžia. O įvairūs tyrimai liudija, kad tėvų domėjimasis mokyklos gyvenimu padeda vaikui pasiekti geresnių akademinių rezultatų, jis lengviau prisitaiko mokykloje, geriau sutaria su mokytojais ir bendramoksliais. Kontaktas tarp namų ir mokyklos teigiamai veikia ne tik vaiko pasiekimus, bet ir apskritai savęs vertinimo sistemą. Tad šiuolaikinės mokyklos uždavinys – ieškoti galimybių prasmingiau ir įvairiau bendradarbiauti su tėvais. Tokios mintys buvo akcentuojamos respublikinėje metodinėje – praktinėje konferencijoje ,,Mokytojų, mokinių, tėvų bendradarbiavimas“, vykusioje Šiaulių Dainų progimnazijoje.

Šios konferencijos idėją subrandino mokyklos dalyvavimas projekte „Besimokančių mokyklų tinklai“ (BMT). Mūsų progimnazija kaip vieną iš opiausių problemų įžvelgė mokytojų ir šeimos nepakankamą bendradarbiavimą. Identifikavus problemą buvo numatyti veiklos tikslai ir siekiamas rezultatas – kuo aktyviau įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą, bendromis jėgomis ugdyti vaiko asmenybę. Kviesti tėvus į mokyklą aptarti ne tik mokymosi rezultatų, bet ir vaiko emocinės būklės, jo elgesio priežasčių, organizuoti bendrus mokinių ir tėvų renginius. Tad ši konferencija buvo mūsų veiklos įsivertinimas, refleksija . Kad tema aktuali ne tik mūsų bendruomenei, liudija ir tas faktas, kad į konferenciją susirinko gausus būrys pedagogų ne tik iš Šiaulių, bet ir iš Panevėžio, Raseinių bei Klaipėdos mokyklų. Sulaukėme savo kolegų iš BMT projekto – Klaipėdos M.Mažvydo progimnazijos. Iš viso išklausyta 40 pranešimų. Įdomu buvo išgirsti, kokią patirtį yra sukaupusios kitų mokyklų bendruomenės, spręsdamos šią problemą.

,,Sėkmingo tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo būtinos sąlygos – mokytojų ir tėvų noras bendradarbiauti, nuoseklus, aiškus, abipusis bendravimas ir bendradarbiavimo būdų įvairovė“,- teigė Klaipėdos ,,Gilijos“ pradinės mokyklos mokytojos I.Žiobakienė ir K.Puzienė. Tokia buvo ir kitų pranešimų pagrindinė mintis. Kontaktas tarp šeimos ir mokyklos teigiamai veikia ne tik vaiko pasiekimus, bet ir apskritai savęs vertinimą. Tėvo ar mamos buvimas šalia įvairių renginių metu teikia vaikui pasitikėjimo savimi, įpareigoja, išgyvenamas buvimo kartu džiaugsmas. Daugelis pranešėjų kalbėjo apie įvairias bendradarbiavimo formas: tai ir bendri renginiai (konkursai, išvykos, sporto šventės, rytmečiai, vakaronės), ir atvirų durų dienos, ir tėvų dalyvavimas gražinant mokyklos ar klasės aplinką. Apie neformalias, netradicines bendradarbiavimo su šeima formas mintimis dalijosi Šiaulių Salduvės progimnazijos etnokultūros mokytoja D.Rozgaitė – Udrienė (bendri tėvų ir vaikų tekstilės vakarai), Dainų progimnazijos dailės mokytoja M.Ruzgytė (projektas ,,Žemės menai – jūros vanduo), Panevėžio r. Raguvos gimnazijos mokytojos J.Šikšnienė ir R.Karpavičienė (tėvų švietimo studija). L.Čižauskaitė ir L.Stancelienė iš Klaipėdos M.Mažvydo progimnazijos pasidalijo patirtimi, kaip jų mokykloje kas savaitę vedami užsiėmimai tėvams, kuriuose kalbama apie vaikų psichologinius poreikius, bendravimo ypatumus. Kita vertus, buvo pastebėta, kad su mokykla noriai bendradarbiauja motyvuotų vaikų tėvai, o didžioji jų dalis į mokyklą atvyksta tada, kai vaikui kyla problemų. T.Tekorienė ir I.Maslauskienė iš Šiaulių ,,Romuvos“ gimnazijos siūlė, kaip spręsti tokio pobūdžio sunkumus. Be abejo, kuriant darnius mokyklos ir šeimos santykius labai svarbu laikytis partnerystės principų: pasitikėjimo, lygiateisiškumo, pagarbos vieni kitiems, intensyvaus bendradarbiavimo.

Taigi visi pranešėjai pabrėžė, jog vaikų ugdymosi sėkmę lemia ne tik jų gabumai, bet ir darnus šeimos ryšys su mokykla. Veikdamos kartu jos gali padėti vaikui siekti sėkmės. Na, o mokytojai, dalydamiesi savo patirtimi, taip pat gauna neįkainojamos naudos – pasisemia naujų idėjų, metodų, kuriuos pritaikys ugdymo procese. Juk turime mokytis, jei norime, kad vaikų, tėvų ir mokytojų dialogas būtų sklandus.

 

Šiaulių Dainų progimnazijos mokytoja Inga Valeikienė

  1. Dar nėra komentarų.
(nebus skelbiama)