„Besimokančių mokyklų tinklai“. Problemas reikia spręsti bendradarbiaujant


Prieš savaitę baigiamojoje konferencijoje susumuoti projekto „Besimokančių mokyklų tinklai“ (BMT) rezultatai. Nors šia konferencija žymėta oficiali projekto pabaiga, vykdant projektą gimusios idėjos vystysis ir toliau, darbai – tęsis.

Projekto metu mokymų, minčių ir bendravimo įkvėpti mokytojai turėtų toliau kurti mokytojų ir mokyklų tinklus, bendradarbiauti, kartu spręsti problemas ir netgi keisti mokyklų kultūrą. Kartu – ir Lietuvos švietimo kultūrą.

Per kelerius projekto metus 119 mokyklų iš 54 Lietuvos savivaldybių mokėsi kurti tinklus savose mokyklose bei tinklus tarp regionų mokyklų.

Kaip pasirodė, kai kurios mokyklos netgi peržengė savo rajono/regiono ribas ir sukūrė tinklus su kitų Lietuvos regionų mokyklomis: pavyzdžiui, projekte dalyvavusios Utenos Rapolo Šaltenio pagrindinės mokyklos pavyzdys rodo, kad partnerėmis gali tapti ne tik vietos, bet ir Zarasų, Kupiškio mokyklos, netgi – privati Vilniaus tarptautinė mokykla, iš kurios, mokytojų žodžiais tariant, galėtų pasimokyti visos Lietuvos mokyklos.

Susibūrusios į tinklus, mokyklos sprendė aktualiausias, svarbiausias mokyklų problemas. Projekto metu buvo išskirtos septynios probleminės sritys. Bendradarbiaudamos su partneriais, mokyklos bandė atrasti problemų priežastis, o tada ieškojo būdų ir metodų, kaip tas problemas spręsti.

Tarkime, Utenos Rapolo Šaltenio mokykla suprato, jog vaikai skaito, tačiau nesupranta teksto, tai jiems pakiša koją ne tik per lietuvių kalbos pamokas, bet ir stengiantis suprasti chemijos, biologijos, matematikos teorinę medžiagą, užduotis. Mokytojai atrado, kad mokiniams trūksta giluminio skaitymo įgūdžių. Mokyklos atstovė pasakojo, jog, nukeliavusi į tinklui priklausančios Vilniaus tarptautinės mokyklos rengtus mokymus, išgirdo apie naujus mokyklos taikomus ir veiksmingus metodus, gerinančius vaikų skaitymo gebėjimus. Po šio pasidalijimo patirtimi mokytojai pradėjo taikyti naujus metodus, darbas klasėse patobulėjo.

Kaip sakė projekto koordinatorė, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė, „mums nereikėtų tiek daug užsienio ekspertų, jei mokėtume dalintis savo problemomis tarpusavyje, galėtume bendradarbiauti jas spręsdami. Mokyklos daug praranda, nes savo problemas stengiasi išspręsti pačios, niekam apie jas nepasakodamos ir su niekuo dėl jų nediskutuodamos.“

Besimokančių mokyklų tinklų projektas praskyrė ledus, ir dabar jau mokytojai žino, kad bendradarbiauti – naudinga, o kai kurie mokytojai, švietimo centrai jau turi patirties, kaip bendradarbiavimo tinklus sukurti, kaip pritraukti į juos ne tik savo mokyklos mokytojus, bet ir aplinkines mokyklas.

BMT išlaisvino mokytojus

„Džiaugiuosi, jog šiame projekte dalyvavę mokytojai tapo laisvi. Jie nebebijo kurti, patikėti tuo, ką daro. Suprato, kad neklysdamas nepadarysi nieko, o kiekviena klaida – vertinga pamoka, po kurios negalima kalti save prie kryžiaus. Dirbantieji klysta nuolat“, – taip kalbėjo projekto koordinatorė, Utenos švietimo centro direktorė Vitalija Bujanauskienė.

Pašnekovė pasakojo darbus skirstanti į grupes: Kuriami produktai  ir mokyklų komandų mokymai. . „Vienu didžiausiu  rezultatu  laikyčiau vadinamuosius „minkštuosius“ pokyčius, apie kuriuos turbūt visi kalba daugiausiai“, – sakė V. Bujanauskienė. 2009 m. BMT1 – 35  mokyklų komandos, atėjo pasimokyti, kaip kurti tinkliukus vietose (rajonuose, regionuose), kaip suburti žmones, pritraukti kitas mokyklas, jų bendruomenes. Po metų BMT2 jau pagal pakoreguotą programą taip pat savarankiškai pakvietė projekte nedalyvaujančias mokyklas pasimokyti kurti tinkliukus, parodė būdus, kaip semtis patirties iš kitų tinkle esančių mokyklų. BMT3 atkartojo BMT2 idėjas, kūrė tinklus savo mokyklose, tačiau tinkliukų kūrimui vietose, regionuose buvo skirta mažiau dėmesio.

Projekto pradininkė Elena Stasiulienė tikino, kad projektas prisidėjo prie naujos kvalifikacijos tobulinimo atsiradimo formos atsiradimo. Iki šiol kvalifikacijos  tobulinimo sistema buvo įsivaizduojama tik kaip mokytojų keliavimas į dalykinius seminarus, į paskaitas, tačiau pokyčiams, kaip parodė ir projekto vykdytojų užsakyti tyrimai, lemiamos įtakos tokia mokymų forma neturėjo. Nauja BMT metu atsiradusi kvalifikacijos  tobulinimo programa paremta mokykloje kylančiomis iniciatyvomis, bendradarbiavimo paieška: mokykla ieško problemos, ją atranda, o tada su ekspertais  ir koordinatoriiais , kitomis mokyklomis kuria problemos sprendimo projektus, mokosi sprendžia problemą, dalinasi problemos sprendimo patirtimi, tiria poveikį, tampa besimokančia organizacija.

Projekto metu sukurtos dvi formalios kvalifikacijos tobulinimo programos. Viena jų – daugiau nei 60 val. programa, kurioje mokoma, kaip kurti tinkliuką vietoje (regione tarp kelių mokyklų), aiškinama, koks ir kieno palaikymas turėtų rastis, kokios galėtų būti probleminės sritys, kaip atrasti pagrindinę mokyklos problemą. V. Bujanauskienė pridūrė, kad šią programą jau dabar gali imti lektoriai ir skaityti, programa pateikta su gausiu literatūros sąrašu. BMT2 metu gimė kita kvalifikacinė programa, kurioje aiškinama, kaip kurti tinkliuką pačioje mokykloje, tarp bendruomenės narių. Tai – taip pat atsakingai parengta programa, skirta tobulinti mokytojų kvalifikaciją.

Išleistas darbo sąsiuvinis, kurio didelė dalis parengta bandomosios programos metu, o ilgainiui jis pildytas mokyklų patirtimi. Atsirado ir metodinių rekomendacijų savivaldybėms bei mokykloms, kuriose išdėstoma, kokio palaikymo ir kokių sąlygų reikia tinkliukų kūrimui, ką turėtų daryti mokyklos.

Išverstos ir išleistos ir trys knygos: Paul Madaule „Kai klausymas atgyja. Veiksmingo mokymosi ir bendravimo vadovas“, Steven Katz, Lorna M. Earl , Sonia Ben Jaafar „Kuriame ir jungiame besimokančias bendruomenes. Kaip tinklai gal padėti tobulinti mokyklų veiklą“, Lorna M. Earl , Steven Katz „Mokyklų lyderystė duomenų kupiname pasaulyje“.

Ką apie BMT kalba tyrimai?

Siekiant išsiaiškinti, ar veiksmingas ir ką mokykloms duoda BMT projektas, visos dalyvaujančios mokyklos dalyvavo projekto rengėjų tyrime. Projekto tyrėja, Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo studijų centro andragogė dr. Asta Lapėnienė pasakojo, kad tyrimas dar nėra galutinai baigtas, tačiau jau galima apibrėžti pagrindinius išaiškėjusius projekto rezultatus.

Kaip aiškino tyrėja, kiekvieno BMT srauto metu išryškėjo vis kita prioritetinė veikla – BMT1 metu dalyvaujantieji – mokytojai ir mokyklų vadovai – jautė, jog akcentuojama bendra veikla mokyklų tinkluose. BMT2 ir BMT3 dalyviai prioritetine veikla laikė profesinių žinių ir patirties dalijimąsi su mokyklos bendruomene.

„Mokyklų tinkliukų komandų nariai džiaugėsi atradę, kad daugelyje mokyklų problemos yra panašios. O tai jiems leido greičiau apsibrėžti tas problemas, atrasti jų šaknis. Projekto dalyviai sutarė, kad tą padaryti jiems padėjo ir BMT mokymai bei seminarai“, – sakė A. Lapėnienė.

Tyrėja tvirtino, kad projekto dalyviai pajautė kolektyvinę atsakomybę, ėmė labiau pasitikėti savimi, atsirado susidomėjimas, radosi ir aktyvumo. Tačiau tyrime išryškėjo ir neigiamų požiūrių: dalis projekto dalyvių tikino jaučiantys patirties stoką, neigiamą požiūrį, bendruomenės abejingumą.

BMT projekto metu tarp dalyvių atsidaro naujų lyderių. „Mokytojai pastebėjo, kad net ir nesantys formaliais lyderiais mokykloje žmonės BMT projekto metu atliko labai reikšmingas veiklas, padėjo pristatyti bendruomenę, ėmėsi iniciatyvos ir įgijo naujų atsakomybių“, – sakė A. Lapėnienė. Nors lyderystės mokymai buvo rengiami visuose BMT etapuose, tyrimas parodė, jog lyderystės kompetencija ryškiausiai atsiskleidė tarp BMT3 srauto dalyvių.

Profesinių žinių ir gebėjimo įgijimo srityje mokytojai patvirtino įgiję profesinių žinių, komandinio darbo įgūdžių, padedančių kurti tinklus.

Apibendrindama tyrimo rezultatus, A. Lapėnienė tvirtino, jog mokytojai įgijo patirties ir tapo tos patirties – bendradarbiavimo idėjos – skleidėjais. „Sumažėjo žinių savininkiškumo jausmas: daugelis mokytojų tvirtino suvokę, kad tik žinoti nepakanka, jog reikia ir dalintis tuo, ką gauni“, – sakė A. Lapėnienė.  Be to, mokytojai atidžiau renkasi mokymosi ir mokymo formas: turi ne tik tikslus, bet ir žino kryptis bei priemones, kaip tų tikslų pasiekti.

Prie visų pasiekimų galima įvardyti ir analitinių bei tiriamųjų gebėjimų radimąsi, alternatyvų paiešką, drąsą eksperimentuoti, drąsesnį bendradarbiavimą, motyvacijos didėjimą.

Projekto dalyviai džiaugiasi patirtimi

Baigiamojoje projekto konferencijoje pagrindines išvadas dalyviai patvirtino. Pavyzdžiui, Panevėžio rajono pedagogų švietimo centro metodininkė Irena Sabaliauskienė „Bernardinai.lt“ pasakojo, jog Panevėžio rajono mokyklos buvo aktyvios ir dalyvavo tiek BMT pilotiniame projekte, tiek BMT1, BMT2, BMT3 projekto etapuose.

Kiekviena mokyklų projekte dalyvavo vis kitaip. Prie sėkmės prisidėjo ir didelis vietos politikų bei finansinis bendruomenės kūrimo palaikymas. „BMT1 komanda su dideliu noru kūrė tinkliuką rajone, prisidedant Švietimo centrui, Švietimo skyriaus specialistams, dirbo su politikais, pristatė visiems planus, problemas, o tada gavo bendruomenės pritarimą ir sulaukė susidomėjimo iš kitų mokyklų“, – pasakojo I. Sabaliauskienė.

Vyko konkursas, buvo atrinktos trys mokyklos, kurios kibo į mokslus, Švietimo centras padėjo joms sudaryti kvalifikacinę programą. Mokyklų komandos pasidalijo temomis ir rengė seminarus paeiliui. „Tai tapo ne tik kvalifikacijos kėlimo seminarais, bet ir mokyklos pristatymais, pažinčių paieška. Atrodė, kad kiekviena mokykla stengiasi pasitempti ir prisistatyti, parodyti, kaip problema sprendžiama: ne tik apie sprendimus šnekėdama, bet ir juos pristatydama praktiškai, rodydama konkrečius pokyčių pavyzdžius“, – pasakojo I. Sabaliauskienė.

Dalyje Panevėžio mokyklų susibūrė komandos, jos įgijo patirties, dirbo su mokyklų bendruomenėmis, buvo įtraukti ir mokiniai, ir mokinių tėvai – ne tik mokytojai. Ir nors I. Sabaliauskienė sakė, kad per dvejus metus problemos iki galo nebuvo išspręstos, tačiau bandymų jas nugalėti rezultatai yra ryškūs.

Tarp antrojo BMT srauto dalyvių daugiau iniciatyvos rodė darželiai-mokyklos. Naujamiesčio vidurinės mokyklos tinkliuke susibūrė Linkaučių pagrindinė mokykla, Dembavos lopšelis-darželis, Naujamiesčio lopšelis-darželis. I. Sabaliauskienė tikino, kad mokykla – tinkliuko kūrėja priėjo prie išvados, kad labai svarbu rasti savo didžiausias problemas, tačiau ne mažiau svarbu surasti mokyklas, kuriose problemos būtų panašios: mokyklos keliama problema turi vienyti visas mokyklas. Kai Naujamiesčio vidurinė pasirinko temą „Ugdymo įstaigos ir šeimos bendradarbiavimas“, prasidėjo partnerių paieška. Ėmus kviesti mokyklas, atsiliepė tos, kurioms ši problema ne mažiau aktuali.

„Pasirodė, kad labai svarbu palaikyti projekte dalyvaujančias mokyklas, ir tas palaikymas turi būti ir politinis, ir finansinis, ir moralinis. Tarkime, Švietimo centras ir Švietimo skyrius mokyklų veikloje veikė kaip komandos nariai, tai buvo kaip pastiprinimas“, – pasakojo I. Sabaliauskienė.

Paklausta, ar mokyklų konkurencija nestabdo tinkliukų kūrimosi, metodininkė ir projekto koordinatorė tikino, kad „jungtis gali nekonkuruojančios mokyklos iš rajonų, taip pat – įvairios mokyklos, tarkime, mokykla-darželis, pagrindinė mokykla ir gimnazija. „Skirtingos mokyklos, subūrusios tinkliuką, gali augintis sau vaikus ir sėkmingiau konkuruoti su kitomis mokyklomis“, – patikino I. Sabaliauskienė.

„BMT“ užuomazgos – prieš dešimt metų

Viena „BMT“ koordinatorių, švietimo konsultantė Elena Stasiulienė pokalbio su „Bernardinai.lt“ metu tvirtino, jog mokyklų tinklų idėja brandinta jau prieš dešimt metų.

2002–2005 m. Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) pradėjus įgyvendinti „Mokyklų tobulinimo programą“, į ją buvo pakviestos 400 mokyklų. Ypač daug dėmesio teko pagrindiniam ugdymui, buvo stiprinama ne tik materialinė mokyklų bazė, bet ir buvo stengiamasi sukurti kuo palankesnes mokymo ir mokymosi sąlygas.

„Tuo metu buvau atsakinga už mokyklų bendruomenių mokymą, ir per kelerius programos metus pamačiau, kad tie mokymai mokyklų bendruomenėms ir mokytojams turi labai daug reikšmės, kelia mokymosi kultūrą“, – pasakojo E. Stasiulienė.

Programai baigiantis, E. Stasiulienė su kolegomis negalėjo nurimti ir sustoti, ėmė domėtis užsienio patirtimi, kvietė užsienio ekspertus, kuriems padedant gimė „Besimokančių mokyklų tinklų“ projekto idėja. „Žinojome, kad tokie tinklai egzistuoja pasaulyje, kad tai – svarbi mokytojų bendradarbiavimo, keitimosi patirtimi forma. Girdėjome apie Didžiojoje Britanijoje sukurtus stiprius mokyklų tinklus, taip pat išgirdome, kad jos pavyzdžiu yra pasekusi Slovėnija“, – pasakojo E. Stasiulienė.

Susidomėję Slovėnijos pavyzdžiu, lietuvių ekspertai ir koordinatoriai buvo pakviesti į šią šalį pasižiūrėti, kaip tinklai veikia, jiems buvo pristatyta programa, parodyta, kaip dirba mokyklos. Grįžę į namus, jie, kaip pasakojo E. Stasiulienė, susėdo ir per 2005-uosius metus parašė besimokančių mokyklų tinklų bandomąją programą, kuri 2006 m. buvo patvirtinta švietimo ir mokslo ministro. Ji buvo išbandyta su 42 šalies mokyklomis, o patirtis sudėta į leidinį „Septynios besimokančių mokyklų istorijos“.

Kitoje, jau papildytoje „Mokyklų tobulinimo programoje plius“ buvo daug daugiau veiklų, o tarp jų tęsta ir „BMT“ veikla. „Išbandėme programą, pažiūrėjome, kas veikia, nusprendėme programą tęsti. Buvo dėkingas laikotarpis, nes 2007 m. jau galėjome teikti projektus Europos Sąjungos struktūriniams fondams“, – pasakojo E. Stasiulienė.

2009 m. ŠMM Švietimo aprūpinimo centras (ŠAC) pateikė paraišką Europos socialinio fondo agentūrai ir gavo galimybę dar trejus metus įgyvendinti šį projektą. ŠAC paskelbus konkursą dėl pagrindinių projekto veiklų atlikimo, jį laimėjo Utenos šveitimo centras, subūręs ekspertų, koordinatorių, tyrėjų darbo grupę.

„Nors visi mokyklų tobulinimo programos projektai yra svarbūs, BMT projektą laikyčiau vienu, darančiu didžiausią įtaką mokyklai. Jis apėmė visą mokyklos bendruomenę. Be to, projekto metu daugelis mokyklų išmoko prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jų mokykloje. Tai – nemenkas žingsnis į priekį, diegiant naują kvalifikacijos kėlimo formą““, – sakė E. Stasiulienė. „Dabar tik nuo švietimo centrų, savivaldybių švietimo padalinių, programoje dalyvavusių mokyklų  priklausys, ar gyvuos regionuose besimokančių mokyklų tinklai. Gražus pavyzdys yra Kaišiadorių savivaldybė, kur bendradarbiavimo tinkluose principu sutvarkytas visas mokyklų tinklas.“

 

/ŠAC užsakymu parengta www.bernardinai.lt/

 

Zenekos nuotraukos, www.bernardinai.lt

  1. Dar nėra komentarų.
(nebus skelbiama)